sklyst

sklýst interj. NdŽ, Pn, sklỹst NdŽ 1. Ar skėst, plėst: Daktaras su rankoms sklýst – ką jis padarys, ka nėr pagelbos Jrb. Kai išgirdo tą naujieną, tai tik rankums sklýst Rs. Tik klebono rankos keliasi, keliasi į šalis – sklyst ir išsiskleidė Žem. Sklyst su rankomis ir stovi įsidygusi motriška J. Vaikas tik sklyst rankytėm ir užgeso kaip žvakė Up. Arkliai sklyst sklyst auseles sklaido Ggr. 2. Šts perskilimui, prasiskleidimui žymėti: Tas šautuvas šovė, sienos tik sklýst Vdžg. 3. NdŽ atskleidimui, atidengimui žymėti: Sklỹst nuskleidė liktarną, kur buvo apsiautęs, kad vė[ja]s neužpūstų Gršl. 4. slyst: Sklýst – tyst (paslydo ir parvirto) Jrb.